tarškėti

tarškė́ti, tárška (tar̃ška FrnW), -ė́jo KBII166, K, Š, BŽ14, DŽ; Q298, R, MŽ382, Kos55, I, L, Rtr 1. intr. M, NdŽ, KŽ, Slnt, Krkl, Upn išduoti virpamą, duslų garsą, barškėti: Vežimas tarška N. Tárška vežimas važiuojant, mintuvai minant J. Dabar aš verpu, girdėsi, kaip tárška kalvaratas Kv. Raktai tárška Kv. Ta peliukė spardosi, tie slastai tárška Pžrl. Klumpiai vien tarškė́s, kaip šoksi Lnk. Mes čia sueinam, brūzdam, tárškam bildam su visokioms petelnėms Trk. Svetainėje nuolat tarškėjo lėkštės, žvangėjo peiliai rš. Joniuo nusibodo važinėti: dviratis cypa, tárška Krš. Tárška tie račiukai, kad eina tie tekiniai kaukdami Rdn. Smagu važiuot: [vežimas] barška tárška Bsg. Girdžia, kad kas atvažiuoja, tárška Grnk. Kaip čia ūža, tárška, važiuo[ja] visą naktį Šll. Tárška ratai, ir pasmatė jam akysa strokai Kkl. Barška tar̃ška tę, arkliai inrėdyta Pns. Ans kūlė vienas, devė teip, kad tarškė́jo Žeml. Taršką̃s dalgis negeras Šts. Taip šalta, kad dantys tárška Vkš. Jau tau dantys tárška (jau senas) Krš. Kap dės per nagus, tik tárška nagai! Srj. Tar̃ška barška akmenėliai po žirgo kojelėm (d.) Slk. Tárška barška pentinėliai ant mano kojelių JV184. Ir prašau…, kad mums būtų velyta šešių sprindžių stalas, trinyti langai dėl pažiūrėjimo, tarškančios durys dėl vėjų paregėjimo JR88. Tarškėjo motociklai rš. Tárškančioji angis KI690. Tarškąs žaltys (Crotalus horridus) I. ^ Tarška kaip ratai be šmyro LTR(Grk). Tarška kaip vėjinė melnyčia LTR(Plt). Tárška barška kaip Verpečinskio melnyčia (sakoma apie išklerusią mašiną) Lkv. Pilna byra, tuščia tarška LMD(Šl), Erž.

tarškė́tinai adv.: Plovotas dalgis tarškė́tinai tarška Ggr. ║ poškėti, spragsėti, traškėti: Tik tárška šakos nuo šalčio! Dglš. ^ Tarškančioji eglė visumet ilgiau stova už netarškančiąją LTR(Plt). ║ Rtr, KŽ griaudėti: Baisu net sėdėt: tik pyška, tárška perkūnija Vb. Tas griaustinis tik pilia, tik tárška iš vieno Grž.

2. intr. DŽ, NdŽ, Plt važiuoti barškant, dardėti: Jauniai brikelė[je] tárška į Kvėdarną Kv. Iš fermų pradeda jau tarškė́ti Rdn. Važiuosme tarškė́sme į savo namelius Grz. ║ eiti barškant palištam tarškalui: Kur ta karvė tárška, žinai Krš. 3. intr., tr. DŽ, NdŽ, KŽ, DrskŽ Krp, Pln, Vvr, Kv, Up, Krkl, Užv, Mrj, Št, Rk, Dglš šnek. greitai, trankiai kalbėti, plepėti, taukšti, tratėti: Tárška i tárška, neatsišneka – pusvalandžiais, pusvalandžiais Rdn. Gali daug prirašyti – táršku atsisėdusi Ub. Čia ta senikė gerai tárška Trš. Susėdam, mes klausomės išsižioję, o ji tárška i tárška Rd. Mes abi tarškė́jom tarškė́jom Srj. Nereik tarškė́ti liežuvį pasileidus Krš. Netarškė́k nėkus Pln. Iš jo tai žodį reikia išpešt, o aš táršku ir táršku Plv. Jis toks tarškynė, lengvas žmogus: šneka, tárška Jrb. Netarškė́k, o liežuvis atskars Sd. Boboms liežuviai įsmilko betarškant LzP. ^ Tarškė́k kaip netepti ratai Ub. Ko tarški lyg vežimo ratai! Šk. Na na na, tarškėk netarškėjusi kaip žydo ratai Žem. Tarška kaip brikas be atsajų Grk. Ko tárški kai tuščia arba! Vvr. Ko tárški lyg sena skranda! Snt. Ko tárški kaip tarškynė! Krtn. Tárška kai šarkos Dbč. Tárška ir tárška kaip subinė, pupų priėdusi Šv. ║ tr. greitai, tankiai kalbėti (maldas): Tarškėjo poterių žodžius LzP. 4. intr. NdŽ išduoti čerškiantį garsą (apie negiesmininkus paukščius ir kai kuriuos vabzdžius): Šarkos tárška Dbč. Klausaus, kaip paukšteliai miške visokiais balsais giesta, švilpia, tarška, barška Žem. Karetaitės nuolat tarška turbūt tam, kad nepamestų tarp savęs ryšio T.Ivan. Šikšnosparniai nuolatos cypauja, kudakuoja, tarška ir gergždena rš. Žolėje tarška žiogeliai rš. Svirpliai sutartinai iš visų kampų pradeda savo tarškančią giesmę rš. ║ sklisti čerškiančiam garsui: Tik skamba, tik tarška po sodžių varnėnų giesmelės J.Jabl. \ tarškėti; atitarškėti; įtarškėti; ištarškėti; nutarškėti; patarškėti; partarškėti; pertarškėti; pratarškėti; pritarškėti; sutarškėti; užtarškėti